- žlebsėti
- žlebsė́ti, žlèbsi, -ė́jo RŽ, NdŽ, KŽ, OGLII371; L, Rtr 1. intr., tr. Kos58, NdŽ, KŽ, Paį, Brž, Grž, Klov, Pš, Pn, Kp, Ssk čiauškiant ėsti: Žlèbsi kiaulė ėdalą DŽ. Kiaulė ėdalą ėda, žlebsi, o žirnius čeksena Pgr. 2. intr., tr. menk. čepsint, šliurpiant valgyti: Ką čia žlebsì kaip kiaulė Všk. Senis žlèbsi J.Jabl(Jnšk). Vaikis žlebsėdamas valgė bruknes rš. Tu nors prie žmonių valgydamas nežlebsė́k Skrb. 3. intr. Rtr lėtai valgyti, vatuloti: Žlebsi kaip be dantų Rm. Tete, greit žlebsė́k – nėra kada Šd. Ko čia taip ilgai žlebsi? Kp. 4. intr. KŽ šlepsėti: Nežlebsėk, eik tykiau! Bgt. Sugrįžau atgal žlebsėdamas basomis kojomis A.Vien. | Lėtos karvės žlebsėdamos vaikšto po padrėkusią ganyklą J.Balt. 5. tr. menk. niekus taukšti, plepėti: Tu žlebsi niekus, t. y. pleški, kalbi J. 6. intr. žiūrėti neregint, spoksoti: Ant sienos kabantis didelis apskritas laikrodis, tarytum kokio milžino vienakio sargo šalta, žliba akis žlebsėjo irgi į mus nepajudinamai Pt. \ žlebsėti; pažlebsėti; sužlebsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.